Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kvietimu dalyvavo balandžio 17 d. komisijos posėdyje ir pateikė atsakymus į komisijos narių klausimus. Pateikiame esminius atsakymus į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių klausimus.
Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisijai galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti (toliau – Komisija) 2023-12-14 kreipėsi į žvalgybos kontrolierių prašydama surinkti Komisijos tyrimui atlikti būtiną informaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymą žvalgybos kontrolieriai veikia nepriklausomai nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia jų kompetencijai priskirtus klausimus ir Seimas ar jo struktūriniai padaliniai negali duoti pavedimų žvalgybos kontrolieriams.
Gavęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos prašymą, Žvalgybos kontrolierius, susipažinęs su minėtame prašyme suformuluotais klausimais, įvertinęs ir apibendrinęs iš Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) gautą medžiagą ir surinktus duomenis, parengė ir 2024 m. sausio 29 d. Komisijai pateikė atsakymą. Pažymėtina, kad prašymo vykdymo apibendrinti rezultatai įslaptintu raštu pateikti ir NSGK, kaip VSD, parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui.
Žvalgybos kontrolierius atliko tik Komisijos prašyme nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimą. Patį tyrimą atliko Komisija.
Į visus suformuluotus klausimus minėtai Komisijai pateikti atsakymai, kuriuos leidžia pateikti įstatymai ir galiojančios teisės aktų nustatytos procedūros. Žvalgybos kontrolierius, pateikdamas konkrečių asmenų asmens duomenis, detalius duomenis apie žvalgybos informacijos rinkimo būdus, metodus, taktiką ir žvalgybos informaciją, pažeistų Asmens duomenų apsaugos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Žvalgybos ir Žvalgybos kontrolierių įstatymus. Todėl Komisijai pateikta apibendrinta informacija, nurodant teisines priežastis kodėl taip padaryta, ir, taip pat nurodant būdą, kaip Komisija galėtų gauti detalius ir išsamius atsakymus iš VSD.
Dėl susipažinimo su konkrečia įslaptinta informacija, kuria disponuoja VSD, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka galima kreiptis į VSD dėl tokios informacijos pateikimo, nes VSD yra asmens duomenų valdytojas ir įslaptintos informacijos rengėjas. Be asmens duomenų valdytojo sutikimo ir įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo įslaptinta informacija negali būti perduota tretiesiems asmenims. Žvalgybos kontrolierius negali būti slaptos informacijos perteikėjas ar (ir) savo iniciatyva ją išslaptinti. Tai gali padaryti tik institucija, kuri tą informaciją parengė ir įslaptino.
Žvalgybos kontrolierių institucijos paskirtis – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms užtikrinant valstybės institucijų, visuomenės ir asmenų dialogą.
Labai svarbu, kad visuomenė ir politikai pasitikėtų žvalgybos kontrolierius institucija, veikiančia griežtai pagal įstatymo raidę.